os objektas


PAVADINIMAS:

ANOTACIJA:

TURINYS:

VAIZDO/GARSO DUOMENYS:
Trakų pusiasalio pilies planas (pirmojo statybos laikotarpio)
Trakų pusiasalio pilies planas (po antrojo statybos laikotarpio)

SUKŪRIMO APLINKYBĖS:

OBJEKTAS SAUGOMAS:
NKVA (Kultūros vertybių departamento Nekilnojamų kultūros vertybių apskaita), Nr. A1782

MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYNYBINĖS VIETOS | PILIS | MŪRINĖ PILIS | REZIDENCINĖ PILIS

MOKSLINIS KOMENTARAS (...) Kova dėl didžiojo kunigaikščio valdžios Lietuvoje buvo kova dėl Vilniaus. Kas turėjo Vilnių, tas valdė Lietuvą. Ir vėliau, 1390-1392 m., Vytautas, norėdamas iš karaliaus Jogailos atsiimti valdžią Lietuvoje, visas jėgas nukreipė į Vilnių. Iki 1390 m. (iki antrojo pabėgimo pas kryžiuočius) Vytautas valdė Trakus, bet nebuvo Lietuvos valdovas. Dėl to jis bėgo pas kryžiuočius. Trakai buvo jo tėvonija, kurią jis gavo paveldimai iš savo tėvo Kęstučio. Sutartimis su Jogaila 1392 ir 1401 m. Vytautas atgavo vyriausiąją valdžią („suprenum principatum“) Lietuvoje. Jis tapo ir Vilniaus valdovu. Vilnius XIV a. antrojoje pusėje buvo jau vadinamas vokiškai – haupthaus, o lotyniškai „caput Lituaniae“. Tat nėra jokio pagrindo Trakus vadinti antrąja Lietuvos sostine, o Lietuvos valstybę laikyti tokia dualistine valstybe. (...)

MOKSLINIS KOMENTARAS (...) Už ką Žygimantą nužudė rusų žemių didikai, vadovaujami kunigaikščių Čartoriskių? Lietuvos viduriniajame ir plačiajame metraščių sąvaduose Žygimantas pavaizduotas despotu, norėjusiu visą šlėktų giminę išžudyti. Tuo pateisinami Žygimanto žudikai. Panašiai šį faktą traktavo ir J. Dulgošas, rašęs nepriklausomai nuo minėtų Lietuvos metraščių sąvadų. Tuo tarpu trumpajame Lietuvos metraščių sąvade užrašytas Žygimanto mirties faktas, pažymint, kad įvykdyta didelė piktadarystė. Žygimantas buvo nužudytas už tai, kad siekė griežtomis priemonėmis vykdyti valstybės centralizacijos politiką, t. y. Siekė tęsti Vytauto politiką. (...) O Žygimantas pašalino Jurijų, Lengvenio sūnų, iš Smolensko, Olelką iš Kijevo. Jis atšaukė iš Smolensko ir vietininką joną Goštautą, matyt, neklausiusį jo valdžios. Bet Vytauto politika, nukreipta prieš dalinius kunigaikščius, Lietuvos metraščio trumpajame sąvade remiama, nes metraštis buvo didžiojo kunigaikščio kronika. Tuo tarpu Žygimanto politika susilaukė priešingo įvertinimo. Žygimantas nebegalėjo pasipriešinti išaugusiai Lietuvos didikų galiai, neturėjo kuo remtis Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, išskyrus ištikimus jam žemaičius. (...) Žygimanto bei jo sūnaus Mykolo bejėgiškumą ir atvaizdavo Bychovco kronika, sudaryta jau ne kunigaikščio dvare, o Žygimantą sužlugdžiusių Lietuvos didikų tarpe. (...)

MOKSLINIS KOMENTARAS (...) Metraštis liudija Kęstučio sūnų Žygimantą tikrai gyvenus pusiasalio, arba didžiojoje, pilyje. Mažojoje, arba salos, pilyje jis laikė kalinius. Į salos pilį negalėjo suvažiuoti ir tiek vežimų, nors tiltas ir būtų buvęs. Dėkla buvo gabenama į pusiasalio pilį. Kodėl Žygimantas Kęstutaitis negyveno salos pilyje, galima aiškinti dvejopai. Pirma, pusiasalio pilis buvo tėvo, o salos – brolio, didesnis ir garbingesnis paveldėjimas iš tėvo, - anais laikais tai buvo labai vertinama. Antra vertus, pusiasalio pilis buvo didesnė ir patogesnė. Tai, kad Žygimantas Kęstutaitis gyveno pusiasalio pilyje, sakytų, jog ji Kęstučio. (...)

MOKSLINIS KOMENTARAS (...) Nesutarimai tarp Zigmanto I ir ženkliosios stambiųjų bajorų (imtų vadinti ponais) dalies ryškėjo ne vien užsienio politikoje. Švitrigailos pavojus vertė juos veikti vieningai; jam atpuolus, konfliktas sustiprėjo. Sparčiai augant ponų reikšmei, didžiojo kunigaikščio tarybai vis daugiau įgaunant pastovios diduomenės atstovavimo institucijos bruožų, didysis kunigaikštis ėmė riboti šiuos reiškinius. Kadangi miestai buvo negausūs ir silpni, jis neturėjo kitos atramos, išskyrus eilinius bajorus. Dar Vytautas pastebėjo ir draudė smulkių bajorų patekimą asmeninėn didžiūnų priklausomybėn. Zigmantas I siekė išplėsti savo bajorišką klientūrą, iškeldamas eilinius bajorus ir įbajorindamas turtingus valstiečius. Tai sukėlė diduomenės, pagrįstai įžvelgusios sau konkurenciją, nepasitenkinimą. Dar ir XVI amžiuje poniškoji istorinė tradicija vaizdavo Vytauto brolį „kaimiečių valdovu“. Padėtį paaštrino didįjį kunigaikštį vis labiau apimančios paranojos simptomai. Sklido pagrįsti gandai apie ruošiamą susidorojimą su daugeliu ponu, ką leido spėti kai kurių jų, pvz., Smolensko vietininko Jono Goštauto, atšaukimas iš pareigybių. Tokiomis sąlygomis slapti Švitrigailos šalininkai organizavo sąmokslą. Sąmokslininkams vadovavo stačiatikis Jonas Čartoriskis, jo dešinioji ranka buvo Kijevo bajoras Skabeika. Juos rėmė Vilniaus vaivada Jonas Daugirdas ir Trakų vaivada Petras Lėlius. Didžioji lietuvių ponų dalis žinojo ar bent jau nujautė rengiamą sąmokslą, tačiau pasyviai stebėjo jo eigą. Jie nemėgo ir bijojo lenkų, bet dar labiau nemėgo rusų ir bijojo Zigmanto I siautėjimo. Pastarasis išskaičiavimas labiausiai ir nulėmė jų laukimo poziciją: tą kartą išleisdami veikti Švitrigailos šalininkus, jie toli gražu nesirengė jiems perleisti esminių veiksmų iniciatyvios. Tačiau kęstutaičio likimą toks siekių susiklostymas nulėmė. 1440 m. kovo 20 d. sąmokslininkai, sulaipinę savo žmones į įvežamo šieno vežimus, užvaldė Trakų pusiasalio pilį. Jie įsiveržė į didžiojo kunigaikščio kambarį ir jį nužudė. Kruvinai išspręstas liguisto valdovo ir diduomenės konfliktas paliko Lietuvą grupuočių varžybų ir Lenkijos hegemonizmo akivaizdoje. (...)

CHRONOLOGIJA:

LOKALIZACIJA: Trakai, m., , Trakų r. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika

GAMTINĖ CHARAKTERISTIKA

LITERATŪRA: Leidinio aprašas, P. 66-67

PASTABOS:

SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE:
Galvės ežeras (Trakų m.)
Trakų salos pilis
Senųjų Trakų piliavietė
Kauno pilis Lietuvos mūrinės pilys iš kovų su kryžiuočiais laikotarpio.

INTERNETO NUORODOS:
http://www.seniejitrakai.lt/objinfo.php?object_id=9&language=lt

Spausdinti

Atgal


 

© Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, 2003 - 2005