GARSŲ PAMĖGDŽIOJIMAI

Tai trumpi, kartais eiliuoti kūrinėliai, kuriais imituojami įvairių gyvūnų balsai, taip pat darbo įrankių, muzikos instrumentų, gaminamų valgių ir pan. skleidžiami garsai. Gyvosios ir negyvosios gamtos garsai pakartojami žmonių kalba, išlaikant atitinkamus sąskambius. Manoma, kad tai labai senas ištakas turinti liaudies kūryba.

Pagal santykį su imituojamais garsais pamėgdžiojimai yra nevienodai sudėtingos formos. Paprasčiausiuose kūrinėliuose imituojamieji garsai pakeičiami panašiai skambančiais prasminiais žodžiais: pempės rykavimas išreiškiamas žodžiais „Gyvi, gyvi!“ ir pan. Sudėtingesniuose kūrinėliuose garsažodis derinamas su keliais panašiai skambančiais prasminiais žodžiais: „A-ū! Neturiu namų“ (Vilkas). Gausią grupę sudaro tokie pamėgdžiojimai, kuriuose ne tiek atkuriamas garsas, kiek perteikiama to garso keliama nuotaika, atskiri intonavimo bei balso modeliavimo niuansai. Jie dažniausiai susideda iš prasmingų sakinių, jais išreiškiama tam tikra mintis. Tokie pamėgdžiojimai neretai būna gana ilgi ir primena neposminius eilėraščius. Ilgesniuose kūrinėliuose randasi siužeto elementų.

Pamėgdžiojimams būdinga ekspresija ir dinamika. Tai itin akivaizdu paukščių giesmininkų balsų pamėgdžiojimuose: tikrųjų garsų tempas bei pulsavimas juose perteikiamas trūkčiojančia ritmika bei garsų sąskambiais. Beveik kiekvieno kūrinėlio fonetikai būdingi garsų pakartojimai, juose gausu asonansų ir aliteracijų. Pamėgdžiojimuose daug garsažodžių, ištiktukų, kreipinių pakartojimų.

Žanrinė garsų pamėgdžiojimų priklausomybė sunkiai apibrėžiama, nes jie ne tik sakomi, bet ir dainuojami. Juo labiau kad yra į garsų pamėgdžiojimus panašių trumpų vaikų dainelių apie paukščius. Tačiau dėl skirtingos pamėgdžiojimų ir tokių dainelių paskirties juos derėtų atskirti: pamėgdžiojimais stengiamasi sukurti tariamai prasmingos gyvūnų ar įrankių kalbos įspūdį, žmogus čia tarsi neegzistuoja, o dainelėse žmogus kalba savo vardu.

K. Grigas. Smulkioji lietuvių tautosaka. – Lietuvių tautosaka, t. 5: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai. Medžiagą paruošė K. Grigas. V., 1968, p. 41–52.

Dalia Zaikauskienė

Pempė atskridus šaukia:
Ar gyvi, ar gyvi?

O išskrisdama:

Išgaiškit, išgaiškit! (LTR 733/102)
 

Kai sviestą plaka, tai šitaip išeina. Kolei plaka tankiai:
Šuniui sviestas,
Man masliankos,
Šuniui sviestas,
Man masliankos,

Jei plaka retai, jau į pabaigą, tai taip išeina:
Atvažiuoja su šlynu,
Atvažiuoja su šlynu. (LTR 2378/98)