Greitakalbės, kartais dar vadinamos greitašnekėmis, – neilgi, dažniausiai vieno sakinio posakiai, kuriuose pasikartoja keletas sunkiai ištariamų garsų junginių, pavyzdžiui: Žalioj girioj dėdė gerą girą gėrė ir gyrė, kad labai gera gira.

Greitakalbės mėgtos ir sakytos vaikų. Greitakalbę reikia ištarti greitai arba kelis kartus pakartoti. Tada paprastai suklystama, arba susiliejus garsams pasigirsta naujas (neretai dviprasmiškas arba „negražus“) žodis, ko paprastai ir tikimasi. Tačiau kalbos žaidimų sričiai priklausančios greitakalbės atlieka ne vien tik pramoginę, žaidybinę funkciją, bet yra naudingos ir vaikų mokymui: jomis lavinamas sudėtingesnių lietuvių kalbos garsų, jų junginių tarimas.