PASAKĖČIOS

Trumpi moralizuojantys pasakojimai, kurių pagrindiniai veikėjai – gyvūnai ar augalai. Akcentuojamas pamokantis veikėjų sugebėjimas išsisukti iš netikėtų ir nepalankių situacijų ar pašiepiamas neteisingas aplinkybių supratimas. Iš lietuvių žodinės tradicijos pasakėčių užrašyta nedaug.

Lina Valiukaitė

B. Kerbelytė. Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas, t. 1. Pasakos apie gyvūnus. Pasakėčios. Stebuklinės pasakos. V., 1999; Lietuvių pasakėčios. Parengė P. Sasnauskas. V., 2003.

Pelėda − Pasakėčia. AT 247.
Pasekė Jonas Mocius. Trumpaičių k., Joniškio prp., Šiaulių aps.
Užrašė M. Slančiauskas 1887-1888 m.
Šiaurės Lietuvos pasakos, surinko M. Slančiauskas. V., 1974, p. 37, nr. 1.

  

    Kitąkart ponasdievs pelėdai liepęs:
    – Iš visų paukščių išrink kur tik gražesnį paukštelį ir atnešk man parodyt.
    Pelėda visus paukščius paržiūrėjus – nė viens jai teip gražus nebuvęs, kaip tiktai jos pačios vaiks. Tą ir nunešus pas poną Dievą parodyt. Ponasdievs sakąs:
    – Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs! Argi neberadai gražesnio?
    Pelėda atsakius:
    – Pone Dieve, gana ieškojau, bet niekur tokio gražaus neatradau.