Aruodai. Kalba. Šaltiniai

KALBA

\| Duomenys \|	\| Tyrinėjimai, institucijos \|	\| Projekto įgyvendinimas \|	\| Paieška \|

ŠALTINIAI

Kalbos duomenų šaltiniai:

garso įrašai ir jų fondai (fonotekos),

rankraščiai ir spausdinti leidiniai

(mokslinė, religinė, grožinė literatūra, publicistika ir kt.);

žodynai,

kartotekos,

duomenų bazės ir kitos duomenų sankaupos.

Dar žr. skyrelį Projekto įgyvendinimas / Lietuvių kalbos instituto fondai.

Mikalojaus Daukšos Katekizmas

Mikalojaus Daukšos (apie 1527-1538 – 1613) Katekizmas, 1595 metais išleistas Vilniuje Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio paramos dėka (Lukšaitė 1999: 404), yra pirmoji išlikusi lietuviška katalikų knyga. Jos atsiradimas buvo sąlygotas dviejų religinių sąjūdžių – Reformacijos ir Katalikybės – konfrontacijos ir naujos to laikmečio nuostatos, kad tik tautine kalba pateikiami tikėjimo dalykai turi išlikimo ir išplitimo galimybę. Knyga buvo skirta katekizmo tiesas dėstantiems kunigams ir vienuoliams. Daukšos intelektinė ir filologinė branda leido puikiai įgyvendinti šį sumanymą.

Mikalojaus Daukšos Katekizmas išsiskiria kaip tekstas vertingas savo poetika (apie Daukšos tekstų barokiškumą, retorinę ir emocinę Daukšos žodžio įtaigą, žr. Ulčinaitė 2001: 128) ir tuo, kad Daukšos vertimo kalboje įamžinta to meto žmogaus pasaulėvoka. Pasaulėvokos skirtumai atsispindi kitokiuose nei dabartinėje kalboje įprasta vartoti – leksikos (pvz., tekėt/ bėgt maldump; vietoj dabartiniuose liturginiuose tekstuose turimo palaiminti turintys vargdienio dvasią Daukšos Katekizme vartojamas palaiminti grynieji dvasioje), morfologijos (pvz., Daukšos nekart pavartojama žodžių dangus ir pragaras daugiskaita rodo buvus kitokį šiais žodžiais įvardijamų erdvių suvokimą) ir sintaksės (pvz., kai kurių jungiamųjų žodžių kitokia vartosena) – dariniuose.

Daukšos Katekizmo sandara ir skirtumai nuo originalo. Knygą sudaro du skirtingo pobūdžio ir skirtingų autorių (žr. Michelini 1999) kūriniai: KATHECHISMAS ARBA MOKSLAS KIEKWIENAM KRIKSZCZIONII PRIWALVS ir Trumpas Budas Pasisakimo arba ižpažinimo Nuodemiu. Lyginant lietuvišką tekstą su lenkišku originalu (pastarąjį sudaro NAVKA CHRZESCIANSKA. Abo Katechizmik dla dziatek ir Krotki obyczay spowiedzi) nesunku pastebėti, kad Daukšos Katekizme esama lenkiškojo originalo neatitinkančių teksto intarpų (plg. Palionis (1995: 30), Michelini 2001). Vieni jų – paraštėse esantys kai kurių žodžių variantai (pvz., pašałpos/ pagałbos DK 64) – rodo vertėjo pastangas pateikti kuo suprantamesnį atitikmenį, kiti – bandymą pagerinti teksto rišlumą (pvz., p. 22 esantis intarpas: M. Kaip tu pažîsti Diewą? // Mo. Per Tikeiima.).

Daukšos Katekizme esantys sakiniai, turiniu nesutampantys su Ledesmos Katekizmo lenkiško leidimo (apie Daukšos galimybę pasinaudoti itališku Ledesmos katekizmo variantu, žr. Michelini 2001: 229) tekstu, rodo vertėjo pastangas lietuvišką tekstą priartinti prie lietuvių kultūrinės aplinkos. Pvz., Daukšos Katekizmo p. 76_20–23–77_1–8esantis tekstas (žr. Daukšos Katekizmas 1995: 223–225) nuo lenkiškojo originalo – M. A ktoz grzeszy przeciwko temu przykazaniu? V. Ci osobliwie/ ktorzy się paraią bałwochwalstem / zabony / gusły / y czarami/ ktore są przeciw chwale iego. (Daukšos Katekizmas 1995: 506) – skiriasi tuo, kad jame ne apibendrintai, o detalizuotai išvardijami pagoniško garbinimo adresatai: ugnis, Žemyna, gyvatės, žalčiai, Perkūnas, medžiai, alkos, kaukai (plg.: M. O kasg pražęgia szitą prisakimą?// Mo. Szitie îpaczei / kurie garbiną vgnį / žemîną / giwates// žalczius / perkūną / medžius/ ałkus/ Medeines kaukus ir kitus biessus), įvardijami pagoniškų apeigų veiksmai (kurie žinauia / bure / nuodiia / ałwu yr waszku łaia / ant putos ir ant pauto weiždi) bei griežčiau nei lenkiškame originale suformuluojamas tokio elgesio vertinimas (kurie ta tiki: szitie wissi Diewo atsižada / ir pristoia wełnop ir vž Wieszpaty sau apturi).

Jūratė Pajėdienė

LITERATŪRA:

Lukšaitė, I. 1999: Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. Vilnius: Baltos lankos.

Michelini, G. 1999: Daukšos Katekizmo šaltinių klausimai. Baltistica 34(2), 259–261.

Michelini, G. 2001: Itališkas Ledesmos Katekizmas DOTTRINA CHRISTIANA: Daukšos panaudoto lenkiško teksto šaltinis. Acta Linguistica Lithuanica 44, 227–250.

Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis. 1995, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. (Dėl ribotų techninių galimybių cituojant kai kurie specialūs senovinių rašmenų atitikmenys pakeisti visuotinai prieinamais.)

Palionis, J. 1995: Pratarmė; 1595 metų Katekizmas ir jo leidimai. Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas. Parengė Vida Jakštienė ir Jonas Palionis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 7–8; 15–39.

Ulčinaitė, E. 2001: Lietuvos Renesanso ir Baroko literatūra, Vilniaus universiteto leidykla.