ARCHEOLOGIJA

Lietuvos istorijos instituto Rankraštyno fonduose sukaupta vertinga archeologinė ir etnologinė medžiaga kuri sudarys didelę dalį „aruoduose” saugomų duomenų.

LII Rankraštyne saugoma archeologinė, etnologinė ir istorinė medžiaga.

Archeologijos fondus sudaro kelios dešimtys 1930–1943 m. archeologinių tyrinėjimų dienoraščių nuorašų ir apie 4000 archeologinių ataskaitų originalų (nuo 1948 m. imtinai). Naudojimąsi ataskaitomis palengvina abėcėlinė jų autorių ir geografinė tirtų paminklų kartotekos bei rodyklė (Simniškytė A. Archeologinių ataskaitų suvestinės ir rodyklės iki 1997 m. Vilnius, 1999. – 396 p.).

Archeologinių tyrinėjimų fototeką sudaro 72 100 nuotraukų negatyvų (daugiausiai juodai-baltų), brėžinių ir piešinių rinkinys yra apie 20 000 lapų. Šiais šaltiniais naudojamasi geografinių kartotekų pagalba.

LII Rankraštyno etnologijos fonduose saugoma daugiau kaip 2250 bylų (aprašų, piešinių, brėžinių), per 90 tūkstančių negatyvų. Toji medžiaga sukaupta darbuotojų vykdytų ekspedicijų, išvykų metu bei per talkininkus – kraštotyrininkus ir moksleivius. Dauguma medžiagos surinkta naudojantis šios institucijos darbuotojų sudarytais klausimynais ir anketomis. Rankraštinė ir ikonografinė medžiaga apima visus Lietuvos regionus bei visas etninės kultūros sritis. Turima medžiagos ir iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos lietuvių gyvenamų vietų. Sudaromos aprašų ir piešinių kartotekos, fototeka klasifikuota teminiu pagrindu. Taip pat saugomos dešimtys tūkstančių Tikėjimų kartotekos kortelių sudarytų buvusių Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos archyvo medžiagos pagrindu. Aprašais ir ikonografine medžiaga be skyriaus darbuotojų naudojasi aukštųjų mokyklų dėstytojai, doktorantai, studentai, muziejininkai, kraštotyrininkai. Ši medžiaga ir sudarys didesnę dalį “Aruodų” laikmenose saugomų duomenų.