| Etnologija
(europietiškosios etnologijos prasme) tyrinėja žmogų ir jo bendro gyvenimo
bendruomenėje būdus praeities ir dabarties visuomenėse. Pagrindiniai
tyrimų aspektai yra socialiosios materialiosios ir intelektualiosios
(nematerialiosios) kultūros reikšmės, šių kultūros formų raiška laiko
ar/ir teritorijos perspektyvose, sutelkiant dėmesį į didesnes ar mažesnes
socialines sferas (kaimynystę, kaimą, miestą, tautą ir kt.),
koncentruojantis ties skirtingomis socialinėmis grupėmis (pvz., amžiaus,
lyties, profesijos, religijos, etninės ar kitos grupės pagrindu).
Lietuvoje etnologijos
prasme prieškariu vartoti ir tautotyros, sovietmečiu -
etnografijos sąvokos (šiuo metu etnografija suvokiama kaip
reiškinių aprašymas duomenų etnologijos mokslui kaupimas). Kiek
kitaip negu kai kuriuose Vakarų Europos kraštuose į jos sąvoką neįeina
folkloristika, kuri Lietuvoje yra atskiras mokslas.
|
Lietuvos etnologija apima šias
sritis:
- BENDRUOMENĖ, TEISĖ, VALSTYBĖ
- ŠEIMA IR GIMINYSTĖ
- ŽMOGAUS LYTIS IR AMŽIUS
- MITYBA
- APRANGA, IŠVAIZDA
- GYVENVIETĖS, ARCHITEKTŪRA IR
INTERJERAS
- ŪKINĖ VEIKLA
- SUSISIEKIMAS IR KOMUNIKACIJA
- RELIGIJA
- SVEIKATA IR LIGA
- GAMTA IR ŽMOGUS
- SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS
- LIAUDIES MENAS
- KALENDORINĖS ŠVENTĖS IR MINĖTINOS
DIENOS
- POILSIS IR PRAMOGOS
- ETNOLOGIJA KAIP MOKSLAS
|
 |
| |
Lietuvių etnografijos
bruožai /red. A. Vyšniauskaitė/. Vilnius, 1964. |
|
| Klasifikacija |