Leksikografijos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Violeta Černiutė. 1986 m. baigė Šiaulių universitetą. Dirbo Vilniaus 7-ojoje vidurinėje mokykloje mokytoja. 1996 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriuje. Kartu su kitais rašo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.

Mokslinių interesų sritys:

Leksikografijos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Genelytė. 1998 m. baigė Vilniaus pedagoginio universiteto bakalauro studijas, o 2000 m. tapo lietuvių kalbotyros magistre. 1999 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ skyriuje. Nuo 2000 m. buvo Lietuvių kalbos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Disertacija „Augalų pavadinimai šiaurės panevėžiškių šnektose“ (2004 m.). Dalyvauja projekte „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto rengimas“.

Mokslinių interesų sritys:

Lietuvių kalbos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Vita Grybauskienė. 1994 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. Nuo 2001 m. – doktorantė (darbo tema – lietuvių mitologiniai vietovardžiai).

Mokslinių interesų sritys:

Tarmių archyvo jaunesnioji mokslo darbuotoja Joana Gruodytė. 2003 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve dirba nuo 2002 m. Dalyvauja kuriant informacines duomenų bazes, sistemina garso ir rankraštinius duomenis, skaitmenina garso įrašus. Dalyvauja mokslinių tyrimų programoje „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“.

Mokslinių interesų sritis:

Prof. habil. dr. Simas Karaliūnas. 1961 m. baigė Vilniaus universitetą. Disertacija „Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai“ (1967 m.), habilitacinis darbas „Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė“ (1987 m.). 1962–2002 m. dirbo Lietuvių kalbos institute, 1997–2003 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, dabar dėsto šiame universitete. Išleido monografiją „Baltų kalbų struktūrų bendrybės ir jų kilmė“ (1987 m.), studiją „Kalba ir visuomenė“ (1997 m.). Paskelbė straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos, akcentologijos klausimais, naują Lietuvos vardo kilmės hipotezę. Jam vadovaujant apgintos 7 daktaro disertacijos. Mokslo leidinių „Baltistica“, „Linguistica Baltica“ (leidžiamo Jogailos universiteto Krokuvoje), „Baltu filologija“ (leidžiamo Rygoje) redkolegijų narys.

Mokslinių interesų sritys:

Leksikografijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Danutė Liutkevičienė. 1987 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Žodynų skyriuje. Disertacija – „Lietuvių kalbos drabužių pavadinimai“ (1996 m.). Viena akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorių, kartu su kitais rašė XVII, XIX, XX tomų tekstą. Verčia iš anglų kalbos. Rašo ir redaguoja „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, nuo 2002 m. – šio žodyno vyriausioji redaktorė. Dalyvauja projekte „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto rengimas“.

Mokslinių interesų sritys:

Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Milda Lučinskienė. 1993 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje. 1995–2000 m. – Lietuvių kalbos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Disertacijos tema – „Jono Jaknavičiaus 1647 ir 1674 metų Ewangelie polskie y litewskie tekstų skirtumai“. 1998 m. stažavo Lenkų kalbos institute Varšuvoje. Dalyvavo tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose Lietuvoje ir Bulgarijoje. 2002 m. apdovanota E. Kolupailaitės-Masiokienės ir B. Masioko fondo premija. Mokslinė veikla susijusi su pirmuoju Evangelijų į lietuvių kalbą vertėju – Jonu Jaknavičiumi.

Mokslinių interesų sritys:

Tarmių archyvo jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė Violeta Meiliūnaitė. 2003 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyve dirba nuo 2002 m. Dalyvauja kuriant informacines duomenų bazes, sistemina garso ir rankraštinius duomenis, skaitmenina garso įrašus. Dalyvauja mokslinių tyrimų programoje „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“.

Mokslinių interesų sritis:

Mokslinių interesų sritys:

Gramatikos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Jūratė Pajėdienė.

1990-95 m. studijavo Vilniaus universitete. Nuo 1990 m. dirba Lietuvių kalbos instituto Gramatikos skyriuje. Mokslinio darbo tema: „Šalutinių prijungiamųjų laiko sakinių sandara senojoje lietuvių kalboje”. 1996–2000 m. dirbo Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros lektore. Stažavo užsienyje: 1994 m. rudens semestrą Varšuvos universiteto padalinyje Balstogėje, 1997 m. rudenį Oslo universitete.

Mokslinių interesų sritis:

Leksikografijos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Lijana Puzinienė. 1989 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriuje. Viena akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorių, kartu su kitais rašė XVIII–XX tomų tekstą. 1989–1999 m. dėstė lietuvių kalbą ir kultūrą Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus aukštesniojoje prekybos mokykloje. Rašo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ tekstą. Dalyvauja projekte „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto rengimas.

Mokslinių interesų sritys:

Vardyno skyriaus mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė. 1996 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. Disertacija – ,,XVI-XVIII a. kauniečių asmenvardžiai‘‘ (2002 m.). Rašo „Vietovardžių žodyno“ tekstą.

Mokslinių interesų sritys:

Leksikografijos centro mokslo darbuotoja dr. Vilija Sakalauskienė. 1987 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar Lietuvių kalbos) institute, Žodynų skyriuje. Disertacija „Valdymo semantinis laukas baltų kalbose (*ueld- šaknies derivacinė paradigma)“ (2001 m.). Viena akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorių, kartu su kitais rašė XVII–XX tomų tekstą, rašo ir redaguoja „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“, redaguoja „Zanavykų šnektos žodyną“. Dalyvauja mokslinių tyrimų programoje: „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“, projekte „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto rengimas.

Mokslinių interesų sritys:

Leksikografijos centro mokslo darbuotoja Dovilė Svetikienė. 1978 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar Lietuvių kalbos) institute, Žodynų skyriuje. Viena akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorių, kartu su kitais rašė XIV–XVI ir XVIII tomų tekstą, redagavo XVIII, XIX tomų tekstą, rašo ir redaguoja „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“. Keletą metų dirbo „Vagos leidykloje“. Dalyvauja projekte „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto rengimas“.

Mokslinių interesų sritys:

Leksikografijos centro vadovė dr. Zita Šimėnaitė. 1974 m. baigė Vilniaus universitetą, Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) instituto Žodynų skyriuje pradėjo dirbti 1973 m. Disertacija – „Daugiareikšmio žodžio semantika ir derivacija (Daiktavardžio širdis mikrosistema)“ (2003 m.). Viena akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorių ir redaktorių: kartu su kitais rašė XII–XVIII, redagavo XVII–XX tomų tekstą. Kartu su kitais rengė „Mokomąjį lietuvių kalbos žodyną“ (2000 m.) ir „Frazeologijos žodyną“ (2001 m.; autorių kolektyvui 2002 m. paskirta Lietuvos mokslo premija). Rašo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ tekstą. Rengia leidinį „Alantiškių šnekta: tarminiai tekstai.“ Dalyvauja projekte „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto rengimas“.

Mokslinių interesų sritys:

Lietuvių kalbos instituto mokslinė sekretorė, Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus mokslo darbuotoja, Tarmių archyvo vadovė dr. Daiva Vaišnienė. 1995 m. magistro laipsniu baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. 2000 m. apgynė humanitarinių mokslų filologijos krypties daktaro disertaciją „Pietų žemaičių raseiniškių fonologinė sistema: prozodija ir vokalizmas“. Lietuvių kalbos institute dirba nuo 1995 m. Dalyvauja mokslinių tyrimų programoje „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“.

Mokslinių interesų sritys:

Lietuvių kalbos instituto direktorė, Leksikografijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Jolanta Zabarskaitė. 1985 m. baigė Vilniaus universitetą ir pradėjo dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar – Lietuvių kalbos) instituto Žodynų skyriuje. Disertacija – „Lietuvių kalbos ekspresyviosios leksikos fonosemantika“ (1994 m.). Viena akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ autorių, kartu su kitais rašė XVI ir XX tomų tekstą. 1996–1999 m. dirbo leidyklos „Baltos lankos“ vadybininke, 1999–2001 m. – VĮ „Lietuviškos knygos“ direktore. 2000 m. pradėjo dirbti Lietuvių kalbos instituto leidyklos vadove. 2001–2003 m. – Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, nuo 2003 m. – direktorė. Nuo 1990 m. dėsto Vilniaus pedagoginiame universitete (2002 m. – docentė). Rašo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ tekstą, „Ištiktukų žodyną“. Dalyvauja mokslinėse programose ir projektuose: projekte „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninio varianto rengimas“, interdisciplininiame projekte „Lyčių studijų žodynas“.

Mokslinių interesų sritys:

Terminologijos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Asta Mitkevičienė. 2004 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centre dirba nuo 2002 m. Dalyvauja kuriant duomenų bazes, atstovauja Lietuvių kalbos institutui Lietuvos standartizacijos departamento technikos komiteto „Terminologija (TK 37)“ veikloje. Dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Eurotermbank“.

Mokslinių interesų sritys:

Terminologijos centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Robertas Stunžinas. 2004 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centre dirba nuo 2002 m. Dalyvauja kuriant duomenų bazes, konsultuoja terminų bazės „Lietuvių kalbos terminynas“ rengėjus. Dalyvauja Europos Sąjungos projekte „Eurotermbank“.

Mokslinių interesų sritys:

• technikos terminija;

• kalbos duomenų bazių kūrimas.