1. Elektroninis senųjų raštų duomenų bazė (remiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos);
2. Tarmių duomenų bazė (žr. Tarmių archyvas).

1. Senieji raštai Prūsijos kunigaikštystėje

Kompiuterinėse laikmenose saugomi šaltiniai ir parengtos šių šaltinių žodžių formų kompiuterinės konkordancijos:

1.1. Jono Bretkūno Postilė 1591 m.;
1.2. Jono Bretkūno Giesmės Duchaunos 1589 m.;
1.3. Jono Bretkūno Kolektos 1589 m.;
1.4. Jono Bretkūno Kancionalas 1589 m.;
1.5. Baltramiejaus Vilento Evangelijos ir Epistolos 1579 m.;
1.6. Baltramiejaus Vilento Enchiridionas 1579 m.;
1.7. Simono Vaišnoro Margarita Theologica 1600 m.

Numatyta Martyno Mažvydo leksiką tirti remiantis Dominyko Urbo sudarytu „Martyno Mažvydo raštų žodynu“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996) ir faksimilių rinkiniu „Martynas Mažvydas. Katekizmas ir kiti raštai“ (Vilnius: Baltos lankos, 1993) bei „Martynas Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga“ (Vilnius: Vaga, 1974).

2. Senieji raštai Lietuvos valstybėje

Parengtos šių šaltinių žodžių formų kompiuterinės konkordancijos:

2.1. Konstantino Sirvydo Punktai Sakymų (I d. 1629 m., II d. 1642 m.);
2.2. Ledesmos Katekizmas 1605 m.;
2.3. Jono Jaknavičiaus Ewangelie polskie y litewskie 1647 m.;
2.4. Roberto Belarmino Katekizmas 1677 m.;
2.5. Kiprijono Lukausko Pamokslai 1797 m.

Numatyta Mikalojaus Daukšos leksiką tirti remiantis C. Kudzinowskio sudarytu indeksu „Indeks - słownik do „Daukšos Postilė“ (Poznań, 1977) ir fotografuotiniu leidimu „Daukšos Postilė“ (Kaunas, Lietuvos Universiteto leidinys, 1926). Taip pat bus naudojamasi V. Jakštienės bei J. Palionio parengta knyga „Mikalojaus Daukšos 1595 metų Katekizmas“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995), kurioje įdėta sudaryta 1595 metų Katekizmo žodžių formų rodyklė (p. 627–748). 2004 m. išleistas faksimilinis leidimas 1653 m. Knygos nobažnystės krikščioniškos.

http://www.lki.lt/tarm_arch.htm

Didelę Archyvo dalį sudaro fonoteka – daugiau kaip 1000 val. įvairių tarminių garso įrašų – pradėta kaupti 1962 metais. Be to, čia saugomi gausūs rankraštiniai duomenys.

Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos pradžia – Kazimiero Būgos užrašytos kortelės, pavyzdžiui, iš Dusetų (Zarasų raj.), S.Daukanto raštų, Šakynos (Šiaulių raj.).

„Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos tarminių duomenų pavyzdžiai, užrašyti Vytauto Vitkausko – iš Kuršėnų (Šiaulių raj.), Elenos Grinavickienės – iš Jurbarko, Mato Untulio – iš Šačių (Skuodo raj.), Martos Juškaitės – iš Tilžės, Ragainės (Mažoji Lietuva).

Institute saugoma ir nuolat pildoma popierinė LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO kartoteka. Tai didžiausia Lietuvoje leksikos duomenų sankaupa, apimanti ne tik dabartinės kalbos raštų ir spaudos, bet ir tarmių bei senųjų raštų leksikos duomenis, pradėta kaupti nuo 1902 m. Kazimiero Būgos. Ją sudaro pagrindinė kartoteka (4,5 mln. leksinių vienetų) ir papildymų kartoteka (daugiau kaip 0,5 mln. leksinių vienetų, skirtų naujiems žodyno leidimams rengti).

Kuriama elektroninė Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartoteka. Kartotekos duomenų kaupimo ir kompiuterizavimo darbus remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNO elektroninio varianto pagrindu kuriama leksikos duomenų bazė.

Vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka (600 000 vnt.).

Vietovardžių, užrašytų iš istorijos šaltinių, kartoteka (300 000 vnt.).

Pavardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartoteka (260 000 vnt.)